|
Viešbučiai Lietuvoje
Į pradžią - Viešbučiai - Viešbučiai Lietuvoje
Lietuvos viešbučiai
Lietuvos viešbučiai
 |
Vilnius – Lietuvos sostinė, didžiausias ir vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Miesto vardas pirmą kartą paminėtas 1323 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose, kuriuose jis kvietė amatininkus, pirklius ir vienuolius iš Vakarų Europos atvykti ir įsikurti sostinėje. 1387 m. Lietuvai priėmus krikščionybę, miestui suteikta savivalda – Magdeburgo teisės. Vilnius formavosi kaip tolerancijos centras, kuriame kūrėsi ir darniai sugyveno įvairių tautybių žmonės – lenkai, baltarusiai, rusai, vokiečiai, žydai ir kt.; klestėjo amatai ir prekyba. Lietuvos sostinė, 1579 m. įsteigus joje universitetą, tapo stambiausiu regiono kultūros ir švietimo židiniu.
 |
 |
Kaunas - antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, įsikūręs Nemuno ir Neries santakoje. Miesto pradžia - XIII a. pastatyta pirmoji mūrinė Lietuvoje ir tuo metu didžiausia gynybinė tvirtovė. 1408 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės. Nuo tada Kaunas pradėjo sparčiai augti, didėjo jo kaip prekybos su Vakarų Europa centro bei uosto svarba. XVI a. Kaunas tapo vienas iš geriausiai suformuotų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų. 1920 – 1940 metais Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė. Be abejo, tai turėjo teigiamos įtakos miesto plėtrai. Tuo laikotarpiu susiformavo dabar tik pėstiesiems skirta Laisvės alėja – vienintelis nerūkančiųjų bulvaras visoje Europoje.
|
 |
Klaipėda - šiauriausias neužšąlantis Baltijos ir vienintelis Lietuvos uostas. Klaipėda nuo seno buvo svarbus prekybos centras: dar XIII a., perplaukę Baltiją, ją lankė Šiaurės ir Vakarų kraštų pirkliai. Klaipėdos įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1 d., o 1257 m. miestui suteiktos Liubeko (miesto) teisės. Uostamiestis ir savo senąja architektūra artimesnis šiaurės šalims. Jaukiame Klaipėdos senamiestyje kai kuriuose išlikusiuose pastatuose ryškus fachverko stilius, galima aptikti ir moderno elementų.
|
 |
"Kuršių nerija“ yra tokia savita, kad būtina pamatyti kaip Italiją ar Ispaniją, jeigu sielai norima suteikti nuostabių vaizdų", - XIX a. pradžioje rašė žymus vokiečių mokslininkas Vilhelmas Humboldtas. 2000 m. Kuršių nerija (įtraukta į UNESCO Pasaulio gamtos paveldo sąrašą kaip vienas gražiausių ir unikaliausių Europos kraštovaizdžių. Pasistatęs Nidoje vasarnamį, 1930 - 1931 m. čia vasarojo Nobelio premijos laureatas Tomas Manas. Dabar šiame name - rašytojo memorialinė ekspozicija ir jo vardo kultūros centras. Kasmet vyksta populiarūs T. Mano festivaliai. Kuršių nerija - nacionalinis parkas. Jame puikiai sutvarkyta informacinė sistema, nurodanti kur koks objektas yra, o prie objekto - jo ypatumų aprašymas keliomis kalbomis.
|
 |
Palanga - pats didžiausias ir universaliausias Lietuvos pajūrio kurortas. Lietuvos pajūris garsėja ypatingai gražaus balto smėlio paplūdimiais ir kopomis, kokių kitų šalių Baltijos pakrantėse beveik nėra.
|
 |
Ant Nevėžio upės kranto įsikūręs Panevėžys, savo amžių skaičiuoja nuo 1503 m. rugsėjo 7 d., - tokia data pažymėtu raštu Lietuvos Didysis kunigaikštis Aleksandras šias žemes dovanojo bažnyčiai, kad ji kovotų su tuomet vis dar gaja pagonybe. Kelis šimtmečius miesto augimui trukdė nuolatiniai karai ir siautėjusios epidemijos. Panevėžio plėtra prasidėjo tik ekonomiškai ir politiškai gana stabiliame XIX a. Vyko luomų niveliacija, mieste buvo aktyvus lietuvių, lenkų ir žydų tautinis judėjimas; plėtėsi švietimo sistema ir didėjo raštingumas. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Panevėžys Lietuvoje užėmė tą vietą, kurią išsaugojo iki šiol – tapo dideliu regioniniu ekonomikos ir kultūros centru, pagal svarbą užimančiu ketvirtą – penktą vietą Lietuvoje.
|
 |
Šiauliai - Šiaurės Lietuvoje įsikūręs pagal gyventojų skaičių ketvirtas šalies miestas, savo metus skaičiuoja nuo pergalingo Saulės mūšio, įvykusio 1236 m. rugsėjo 22 d. Daugelį amžių miestą daug kartų niokojo karai, marai ir gaisrai. Vienintelis jame iki šiol išlikęs senus laikus menantis architektūros paminklas – grakšti renesansinė Šv. Petro ir Povilo katedra; jos iš toli matomas 70 m. aukščio bažnyčios bokštas yra ryškiausias Šiaulių panoramos akcentas. Bokšte išlikęs unikalus saulės laikrodis. XVIII a. antroje pusėje miestas pradėtas pertvarkyti pagal klasicistinės architektūros principus. Ir iš to laikotarpio telikę tik keli pastatai. Plentų ir geležinkelių sankryžoje įsikūręs miestas smarkai nukentėdavo visų mūšių ir karų metu.
|
 |
Trakai - miestas tarp trijų ežerų, įsikūręs už 28 km į vakarus nuo Vilniaus. Ten keliaudami, jūs važiuojate istorinėmis buvusios Trakų kunigaikštystės žemėmis, kurių centras Senieji Trakai viduramžiais buvo Lietuvos valstybės sostinė. Netoliese, už 3 km, ežerų apsuptyje buvo įkurta dar viena gyvenvietė, išaugusi į dabartinį Trakų miestą. Vėlesniais laikais miestas nepatyrė žymaus augimo, tad šiandien Trakai ir jų apylinkės yra Lietuvos valstybės istorijos reprezentacinė teritorija. Čia pastatytos trys pilys byloja apie išskirtinętos vietos svarbą šalies gyvenime. Net ir nebetekusi savo karinės reikšmės, ši vietovė dar ilgai buvo Lietuvos valdovų rezidencįja. Išlikusios iki mūsų dienų dvi Trakų pilys yra garsiausias gynybinės architektūros kompleksas Lietuvoje.
|
 |
Druskininkai - tarp pušynų paskendęs ir prie Nemuno upės vingio prisiglaudęs vienas iš seniausių Lietuvos kurortų. XVIII a. čia buvo aptiktas mineralinis vanduo, o kiek vėliau – ir mineralinis gydomasis purvas, savo gydomosiomis savybėmis prilygstąs garsiausiųjų Europos gydomųjų kurortų purvui.
|
 |
Marijampolė (1955–1989 m. Kapsukas) – miestas pietvakarių Lietuvoje, 56 km į pietvakarius nuo Kauno; neoficiali Suvalkijos sostinė, taip pat apskrities, savivaldybės ir kaimiškosios seniūnijos centras. Iš šiaurės į pietus praeina geležinkelis. Atstumas nuo Vilniaus – 139 km, nuo Klaipėdos uostamiesčio – 236 km. Marijampolė yra septintas pagal dydį Lietuvos miestas, nuo 1994 m. yra apskrities centras. Marijampolės miestas užima 2050,7 ha žemės plotą. Šešupė miestą skiria į dvi dalis, kurias jungia 6 tiltai. Didžioji miesto dalis yra rytiniame upės krante. Marijampolėje yra Šv. arkangelo Mykolo mažoji bazilika, greta – Šv. Jurgio (marijonų) vienuolynas, Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (XIX a. pabaiga), priklausančios Vilkaviškio vyskupijai, yra Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia, stačiatikių Marijampolės Švč. Trejybės cerkvė. Miesto centre yra J. Basanavičiaus aikštė, Degučiuose – apskrities ligoninė; yra dveji globos namai (Šv. Arkangelo Mykolo ir Švč. Marijos), 3 pašto skyriai (centrinis (LT-68001). Stovi paminklas rašytojai Žemaitei, yra miesto parkas. Marijampolėje yra unikalus „Tauro“ apygardos partizanų ir tremties muziejus, dailės galerija, kultūros centras. Mieste yra seniausias Lietuvoje cukraus fabrikas „Arvi cukrus“.
|
|
|
Krepšelis
Prisijungimas
Kaip užsisakyti?
Mūsų kontaktai
Apie mus
